Metinės ataskaitos
2025 m. saugos tyrimų srityje buvo kupini ne tik avarijų bei incidentų ir jų tyrimų, bet ir organizacinių pokyčių.
2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos saugos tyrimų įstatymas, kuriuo nustatoma, kad saugos tyrimų institucija yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos savarankiškas ir nepriklausomas struktūrinis padalinys – Saugos tyrimų skyrius. Be anksčiau atliekamų civilinių orlaivių, laivų ir geležinkelių avarijų ir incidentų saugos tyrimų, Saugos tyrimų skyriui šiuo įstatymu pavedama atlikti ir valstybės orlaivių ir laivų, vidaus vandenų laivų, lynų kelio įrenginių avarijų ir incidentų saugos tyrimus ir kelių transporto priemonių įskaitinius eismo įvykius.
Įsigaliojus Saugos tyrimų įstatymui, pakito ir saugos tyrimų organizavimo principai – vietoje anksčiau iš anksto atskiroms transporto sritims priskirtų saugos tyrimų vadovų nuo 2025 m. saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio vadovas iš saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, saugos tyrimui organizuoti, vykdyti ir kontroliuoti paskiria saugos tyrimo vadovą ir, jeigu reikia, saugos tyrėją (-us), kuris (-ie) turi turėti profesinių žinių, patirties ir būti kompetentingas (-i) toje transporto srityje, kurios avarijos ar incidento saugos tyrimą atlieka. Siekiant įgyvendinti šias ir kitas Saugos tyrimų įstatymo nuostatas, Saugos tyrimų skyriaus komanda pasipildė naujais tyrėjais.
Saugos tyrimų skyriaus plėtra svarbi ir siekiant užtikrinti reagavimą į pranešimus apie avarijas ar incidentus, kurie gali būti gauti bet kuriuo metu. 2025 m. gauti 155 pranešimai apie transporto įvykius. Iš jų 141 priklausė Saugos tyrimų skyriaus kompetencijai.
2025 m. duomenys, susiję su pranešimų gavimo laiku, pateikiami pranešimų gavimo datos ir laiko pasiskirstymo grafike. Horizontalioji ašis rodo pranešimo apie įvykį gavimo laiką, o vertikalioji – pranešimo datą. Mėlyna spalva žymimi pranešimai, gauti Saugos tyrimų skyriaus darbo laiku, tai yra nuo 8 val. iki 17 val. darbo dienomis, o raudona spalva žymimi ne darbo laiku gauti pranešimai, tai yra pranešimai, gauti po darbo valandų, savaitgaliais, per atostogas ir pan. 70 pranešimų, arba 45,2 proc., gauti Saugos tyrimų skyriaus darbo laiku, o 85 pranešimai, arba 54,8 proc., gauti pasibaigus darbo laikui.
Iš viso 2025 m. gauti pranešimai apie 141 avariją ir incidentą, iš jų 16 orlaivių avarijų ir incidentų, 25 laivų avarijos ir incidentai, 41 geležinkelių avarija ir incidentas bei 58 kelių transporto įskaitiniai įvykiai, kurių metu buvo mirtinai sužalotas bent vienas asmuo.
Detalesnė informacija apie 2025 m. veiklą kiekvienoje transporto srityje pateikta žemiau.
2025 m. gauta 16 pranešimų apie Lietuvoje įvykusias orlaivių avarijas ir pavojingus incidentus, iš kurių vienas susijęs su komercinės aviacijos orlaiviais, trys – su karšto oro balionais, du – su sklandytuvais, o likę – su kitais lėktuvais. Trejose įvykusiose orlaivių avarijose mirtinai sužalotų asmenų nebuvo, o sunkiai sužaloti 3 asmenys.
2025 m. gautas 1 pranešimas apie avariją, įvykusią ne Lietuvoje, bet susijusią su Lietuvoje registruotais orlaiviais. 2025 m. gauti 3 pranešimai apie avarijas, įvykusias ne Lietuvoje, bet susijusias su Lietuvoje projektuotais ar gamintais orlaiviais.
2025 m. pradėti keturių avarijų ir pavojingų incidentų saugos tyrimai. 2025 m. taip pat paskelbtos keturių avarijų ir pavojingų incidentų saugos tyrimo ataskaitos.
Laivo avariją ar incidentą visada sudaro bent vienas avarinis įvykis, kuriame dalyvauja laivas, arba bent vienas įvykis, kurio metu sužalojamas žmogus. Teikiant statistinę informaciją laivų avarijas ir incidentus tikslinga skirstyti į tuos, kuriuose dalyvavo laivai, ir tuos, kurių metu buvo sužaloti (nesunkiai, sunkiai ar mirtinai) žmonės. Sunkesnė laivo avarija dažnai yra kelių avarinių įvykių, kuriuose dalyvavo laivai, ir įvykių, kurių metu buvo sužaloti žmonės, seka.
Jei avarija ar incidentas yra kelių įvykių seka, čia pateikiamoje statistikoje avarijos (incidento) kategorijai priskiriamas tik vienas, pats reikšmingiausias, įvykis. Pavyzdžiui, jei vykdant laivo vilkimo operaciją nutrūko vilkimo lynas ir dėl to laivas atsitrenkė į krantinę, o jo korpusas tapo nesandarus, nurodoma avarijos kategorija susitrenkimas.
Gauti 25 pranešimai apie 2025 m. įvykusias laivų avarijas ir incidentus. Šiose laivų avarijose ir incidentuose dalyvavo 27 laivai.
Iš 25 avarijų ir incidentų, registruotų 2025 m., 20 įvyko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikai priklausančiuose vidaus vandenyse ar Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, o 5 avarijos – zonose, nepriklausančiose Lietuvos Respublikos jurisdikcijai.
2025 m. pradėti dviejų labai sunkių laivo avarijų saugos tyrimai. 2025 m. taip pat paskelbta vienos labai sunkios laivo avarijos saugos tyrimo ataskaita ir pateiktos keturios saugos rekomendacijos.
2025 m. gautas 41 pranešimas apie geležinkelių avarijas ir geležinkelių incidentus, kurie įvyko Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje visų pločių vėžių geležinkelių infrastruktūroje. Atlikti 46 preliminarūs vertinimai dėl geležinkelių avarijų ar geležinkelių incidentų saugos tyrimo pradėjimo.
2025 m. gauti du pranešimai apie geležinkelių įvykius, kurie įvyko ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau yra susiję su Lietuvos Respublikoje registruotais geležinkelių riedmenimis ar įsteigta geležinkelio įmone.
2025 m. gauti aštuoni pranešimai apie geležinkelių įvykius, kurie po preliminaraus vertinimo nepateko į Saugos tyrimų įstatymo taikymo sritį.
2025 m. šalies keliuose žuvo 138 eismo dalyviai.
Saugos tyrimų skyrius kelių transporto priemonių įskaitinių eismo įvykių saugos tyrimus pradėjo atlikti nuo 2025 m. gegužės mėn. Per šį laikotarpį atliktas 61 eismo įvykio, kuriame žuvo 68 eismo dalyviai, aplinkybių vertinimas.
Saugos tyrimų skyrius, atlikęs eismo įvykių vertinimus, 2025 m. pradėjo tris saugos tyrimus.
Dėl trijų eismo įvykių Saugos tyrimų skyrius savo iniciatyva kreipėsi į kelio savininkus su pasiūlymais tobulinti eismo organizavimą kelių ruožuose, kuriuose kilo eismo įvykiai. Iš kelio savininkų gauti teigiami atsakymai ir pažadėta inicijuoti pakeitimus.
Iš visų 2025 m. vertintų kelių eismo įvykių daugiausia įvyko motorinių transporto priemonių susidūrimų – 27 eismo įvykiai. Taip pat dažni buvo eismo įvykiai, kurių metu transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio arba susidūrė su pėsčiaisiais. Iš transporto priemonių susidūrimų daugiausia buvo eismo įvykių, kuriuose įvyko priešpriešiniai transporto priemonių susidūrimai.
